Spalio 27d. vyko paskaita tema: Subjektyvios gerovės (laimingo gyvenimo) veiksniai, kurią vedė Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto dėstytojas, profesorius, ekonomistas, sociologas, Europos komisijos ekspertas užimtumo ir darbo rinkos politikos klausimais, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius, mokslų daktaras, Boguslavas Gruževskis.
Paskaitoje dalyvavo 25 dalyviai. Renginio metu sužinojome, jog subjektyvi gerovė arba laimė tai - pirmiausia ne materialinė gerovė ar žinios, o sielos būsena bei veikla.
Vienaip ar kitaip, kiekvienas žmogus nori jaustis laimingas nepaisant socialinio statuso, užimamos padėties, amžiaus ar lyties. Todėl laimingas ne tik gali, bet ir turi būti kiekvienas individas, nelyginant su kitų atskiromis ypatingomis savybėmis: pasiekimais/gabumais/galimybėmis ir tt.
Nustembame, sužinoję, jog vienas mūsų pažįstamas, kuris rodos daug uždirba, turi darnią šeimą ir dar daug kitų, gerą gyvenimą įrodančių dalykų, pasiskundžia, kad jau seniai jaučiasi nelaimingas. Tuomet kyla klausimas, kas nulemia žmogaus gyvenimo laimę, kokie veiksniai ar jų sudedamieji komponentai?
Lektorius pakvietė auditoriją pasidalinti nuomone, kokie veiksniai apsprendžia žmogaus laimę. Kęstutis Nekrošius pasisiūlė dalyvių mintis užrašyti lentoje.
Apibendrinus išsakytus siūlymus, visi veiksniai buvo sugrupuoti ir priskirti įgimtoms asmens savybėms, aplinkos įtakai, asmeninėms pastangoms bei kryptingo tikslo siekimo savybėms. Lektorius sakė, jog itin svarbus asmens visos gerovės komponentų suvokimas, kuris ir apsprendžia laimės pojūtį, o ne tik vienos pageidaujamos/pasirenkamos dalies. Laimė apima tokius vertinimo kriterijus kaip pasitenkinimas gyvenimu, darbu, įvairiais interesais ir įsitraukimu į veiklą bei gyvenimo įvykių reakcijomis, tokiomis kaip džiaugsmas ir liūdesys.
Vėliau buvo pateikti asmeniniai kelių kartų šeimos narių santykių pavyzdžiai bei kaip jie įtakoja abiejų pusių gyvenimo pilnatvę. Paliestos, aptartos ir išdiskutuotos mokslininkų tiriamos keturios laimės sąvokos: Fortūna – sėkmė kylanti dėl išorinių veiksnių. Felicite – didelis džiaugsmo pliūpsnis. Eudemonija – aukščiausio gėrio turėjimas. Beatitudo – vidinių veiksnių sąlygojimas pasitenkinant gyvenimo visumą. Taigi, laimė – ilgalaikis pasitenkinimo reiškinys, apimantis konkretaus individo gyvenimo visumą.
Lektorius citavo popiežiaus Pranciškaus žodžius: ,,...Reikia drąsos kovoti ir nebūtinai laimėti“. Visi žmonės siekia laimės tik labai skirtingais būdais. Dažniausiai laimė slypi suvokime, pastangose, lankstume ir veikloje. Reikia drąsos kovoti už savo laimę, džiaugtis gyvenimu ir eiti link savo tikslų. Laimės dydis priklauso nuo įdėtų pastangų dydžio ir tt.
Paskaitos metu buvo atliktos dvi praktinės užduotys, kurių metu išanalizuoti ir aptarti asmeninės laimės įsivertinimo bei asmens subjektyvios gerovės koeficiento, nustatyto iš keturių blokų testų rezultatai.
Atsisveikindamas lektorius palinkėjo: būkite laimingi gyvenime ir darbe! Dėkojame lektoriui už naudingas žinias ir įdomius testus, kuriuos tikrai ne vieną sykį panaudosime praktiškai.
Paskaita vyko pagal Kėdainių miesto VVG įgyvendinamo projekto ,,Mes galim: susitarti, bendradarbiauti, savanoriauti!”, kurį finansuoja Kėdainių rajono savivaldybė veiklas.
Kėdainių miesto VVG informacija
