ES PARAMOS GALIMYBĖS KĖDAINIŲ MIESTUI

knyga

Asociacija Kėdainių senamiesčio bendruomenė įgyvendina projektą ,,Trys žingsniai sveikatos link“, kurį dalinai finansuoja Kėdainių rajono savivaldybė. Spalio 19d. vyko mokymai, tema: ,,Nerimas: ką galiu padaryti, kad jausčiausi geriau? Stresas: ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų? Perdegimas darbe: kaip kasdieniai įvykiai virsta problemomis, iššūkiais ir grėsmėmis?“. Mokymuose dalyvavo 35 miestelėnai.

visi 1

Lektorė, Vilniaus verslo kolegijos psichologijos dėstytoja, Lolita Kuginienė, pateikė žinių, kaip padėti sau sudėtingose situacijose ir išvengti minėtų pasekmių bei padėjo rasti atsakymus į dalyvių užduotus klausimus. Pastaroji minėjo, kad net 38 proc. žmonių nerimauja nuolat ir į tai žvelgia kaip į natūralią, neatsiejamą kasdienybės dalį. Kai kurie asmenys mano, jog visų ,,Kas, jeigu...?“ pasvėrimas padeda užbėgti visoms problemoms už akių. Nerimas dėl ateities atima gyvenimo džiaugsmą ir trukdo mėgautis šia diena. ,,Kas bus, jei mane atleis iš šių pareigų? O jei susirgsiu nepagydoma liga? – tokios mintys paralyžiuoja ir verčia jaustis bejėgiais.

lektor

Lektorė pateikė pavyzdžius kokie žmonių tipai niekada nepatirs depresijos. Teigė, jog nedidelis stresas ir nerimas – netgi naudingi žmogaus sveikatą ir įkvepia pokyčiams. O ilgai besitęsiantis nerimas veda depresijos link. Lektorė pasakojo, jog tos pačios streso ir nerimo aplinkybės neretai sukelia skirtingas žmonių reakcijas, o kylančios emocijos kartais būna aštresnės nei įprasta ir pasireiškia pykčiu, liūdesiu, beviltiškumu, agresija, kol vieną dieną apima apatija ir nenoras atlikti įprastus kasdienius darbus.

Sužinojome, jog liejama pykčio emocija – reiškia situacijos neigimą/ginybinę poziciją ir rodo gerą asmens psichinę sveikatą. Supykę emocinį atstumą desperatiškai bandome užpildyti rėkdami. Žinoma, kad rėkti, klykti, spiegti ir visais įmanomais būdais atkreipti dėmesį, jei kažkam gresia realus pavojus, ne tik galima, bet ir būtina, tačiau kelti balsą, jei supykome, norime išlieti emocijas ar bandome priversti aplinkinius paklusti, nederėtų. Kalbėjimas pakeltu tonu, barimasis ir rėkimas, nuolatiniai priekaištai gali būti laikoma psichologinio smurto apraiška ir pridaryti ne mažiau žalos santykiams ir savijautai nei fizinis smurtas.

Drauge analizavome situaciją ,,du smarkiai konfliktuojantys asmenys“ arba kaip pralaimėjęs ir nugalėtojas per ne vienodą laiko tarpą atgaus emocinės sveikatos jėgas.

Įgijome žinių kaip norint susigražinti gyvenimo vairą į savo rankas visas problemas reikia išspręsti čia ir dabar, patiems ir nešvaistant laiko klausimams ,,kas bus, jeigu...“. Niekada negalima žinoti kas nutiks po metų, todėl gaišti laiką ir dėlioti galimus ateities scenarijus – beprasmiška.

Ji sakė, jog nerimą būtina paversti veiksmu. Skirtingi žmonės renkasi skirtingus streso valdymo būdus. Kai kuriems padeda bendravimas,
judėjimas, kitiems – meditacija, relaksacinis kvėpavimas arba psichofizinė treniruotė.

Galvodami tik apie lūkesčius, užblokuojame galimybes, todėl siūlė užsirašyti viską ties kuo – nerimaujama. Užrašyti emociniai išgyvenimai praranda savo aštrumą, intensyvumą ir rytoj galbūt taps nebeaktualūs.

Sužinojome kaip atpažinti emocinį perdegimą ir kaip jis pasireiškia. Pastebėjus nuotaikų kaitą ir, kad savijauta yra ne šiaip nuovargis, o ilgalaikė būsena, su kuria nesiseka pačiam susitvarkyti, galima įtarti emocinį perdegimą. Žmonės, kurie linkę į perdegimą, dažnai pasižymi idealo siekimu, darbas ir jo užduotys laikomos svarbiau už bet ką kitą, pavyzdžiui, šeimą, artimuosius, vyrauja noras įtikti kitiems, gauti pripažinimą, įvertinimą, todėl pripažinti savo nesėkmes yra sunkus veiksmas. Tačiau pastebėjus jau išvardintus simptomus, įsiklausius į kolegų, artimųjų perspėjančias žinutes, kad kažkas vyksta nebe taip, verta daugiau laiko skirti savianalizei ir nuovargio priežasčių supratimui.

Lektorė pasakojo, jog susitelkimas į dabarties akimirką padeda įveikti nerimą dėl ateities, todėl yra naudinga džiaugtis šia akimirka ir būti čia ir dabar.

Seminarui užsitęsus, dalyviai dar ilgai nesiskirstė namo.

onas

Svarbu paminėti, jog tai jau antroji projekto veikla, o pirmoji vyko rugpjūčio/rugsėjo mėn. miesto parke, kurios metu organizuota 12 viso kūno treniruočių su trenere Inga Zinkovskiene. Trečiasis žingsnis/ veikla planuojama lapkričio mėn. Pakviesime kėdainiečius į susitikimą su dietiste Vaida Kurpiene.

Senamiesčio bendruomenės informacija